Valgymo praleidimo poveikis hormonams
Kai žmogus reguliariai praleidžia valgymus, organizmas į tai reaguoja kaip į stresą – įsijungia sudėtingi biocheminiai apsaugos mechanizmai. Ilgalaikis energijos trūkumas veikia daug stipriau nei retas persivalgymas. Tai sukelia:
- Kortizolio šuolius – streso hormonas kyla siekiant išsaugoti energiją;
- Mažėjantį insulino jautrumą – blogėja gliukozės apdorojimas;
- Apetito reguliacijos sutrikimus – išsibalansuoja grelino ir leptino lygiai.
Toks hormonų disbalansas gali ilgainiui pažeisti medžiagų apykaitą, endokrininę sistemą ir padidinti lėtinių ligų riziką.
Kaip valgymų praleidimas trikdo hormoninę pusiausvyrą
Ilgi laikotarpiai be maisto aktyvuoja vadinamąjį metabolinio streso atsaką. Kūnas pradeda gaminti gliukozę iš baltymų per procesą vadinamą gliukoneogeneze. Tam pasitelkiama:
- Padidėjęs kortizolio lygis, kuris siunčia signalą taupyti energiją;
- Insulino jautrumo sumažėjimas, kad išliktų turimos gliukozės atsargos;
- Grelinas (alkio hormonas) didėja, leptinas (sotumo hormonas) mažėja.
Be to, sulėtėja skydliaukės hormonų gamyba, kas gali lemti mažesnį metabolizmo greitį ir ilgalaikius endokrininės sistemos pokyčius.
Insulinas, gliukozė ir nereguliarios mitybos pasekmės
Valgymo režimo nebuvimas gali sukelti dažnus gliukozės šuolius kraujyje, kurie ilgainiui:
- Išbalansuoja kasos beta ląstelių veiklą;
- Skatina atsparumą insulinui – tai 2 tipo diabeto pirmtakas;
- Trikdo stabilų gliukozės lygį ir sumažina energijos efektyvumą.
Reguliari mityba, ypač su subalansuotu makroelementų pasiskirstymu, palaiko normalią insulino veiklą ir metabolinį stabilumą.
Kortizolis, stresas ir praleisti valgiai
Kai nevalgoma ilgą laiką, kortizolio lygis kyla, o kūnas pereina į „išgyvenimo režimą“. Tai lemia:
- Energijos taupymą per gliukoneogenezę;
- Ilgalaikį simpatinės nervų sistemos aktyvumą – nuolatinį „kūno budrumą“;
- HPA ašies (hipotalamo-hipofizės-antinksčių) disbalansą.
Tai gali paskatinti vidinių riebalų kaupimąsi, uždegiminius procesus ir sutrikdyti hormonų reguliaciją.
Grelinas ir leptinas: kaip praleisti valgiai išbalansuoja alkio signalus
Daug kas nežino, bet nuosekli mityba yra svarbi ne tik energijai, bet ir alkio bei sotumo signalams:
- Grelinas skatina alkį – jo lygis kyla nevalgant;
- Leptinas slopina alkį – bet jo veikimas mažėja dėl dažnų praleistų valgymų.
Dėl šių pokyčių žmogus dažniau jaučia nevaldomą alkį, padidėja riebalų kaupimo rizika ir sulėtėja metabolizmas.
Kaip atkurti hormonų pusiausvyrą per nuoseklią mitybą
Norint atkurti hormoninę pusiausvyrą po praleistų valgymų, svarbu:
- Valgyti reguliariai, kas 3–4 val., net jei porcijos nedidelės;
- Įtraukti baltymus, sudėtinius angliavandenius ir sveikus riebalus;
- Įtraukti subalansuotus maisto kokteilius greitam medžiagų įsisavinimui;
- Vengti ilgesnių nei 5–6 val. tarpų tarp valgymų;
- Gerti pakankamai vandens ir laikytis miego režimo.
Tyrimai rodo, kad net per kelias savaites nuoseklus valgymo režimas sumažina kortizolio svyravimus, pagerina insulino jautrumą ir stabilizuoja grelino-leptino pusiausvyrą.
Išvada
Valgymų praleidimas – ne nekaltas įprotis. Tai gali turėti rimtą poveikį hormonams, metabolizmui ir bendrai savijautai. Jei siekiate ilgalaikės sveikatos, svarbiausia – ne tik ką valgote, bet ir kada valgote.
Nori daugiau tokių straipsnių? Sekite mus čia arba sveikatasiuolaikiskai.lt Facebook paskyroje.
