Ilgas sėdėjimas ir fizinio aktyvumo stoka ne tik silpnina raumenis, bet ir daro reikšmingą įtaką smegenų veiklai. Naujausi neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad sėdimas gyvenimo būdas spartina hipokampo atrofiją ir blogina neuroninių tinklų veiklą, o tai tiesiogiai susiję su atminties silpnėjimu ir gebėjimu apdoroti informaciją.
„Sėdėjimo liga” – modernus kognityvinio nuosmukio katalizatorius
Mokslininkai vis dažniau vartoja terminą „sėdėjimo liga” apibūdinti fiziologinius pakitimus, kuriuos sukelia per ilgas sėdėjimas. Tyrimai rodo, kad fizinis pasyvumas lemia sumažjusią smegenų kraujotaką, sutrikusią gliukozės apykaitą bei padidėjusį neurouždegimą. Šie pokyčiai silpnina neurogenezę ir skatina kognityvinių gebėjimų nykimą.
Sėdimo gyvenimo būdo poveikis smegenų struktūrai
Magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad asmenys, dirbantys sėdimą darbą, turi mažesnį pilkosios medžiagos tūrį hipokampe bei prefrontalinėje žievėje – srityse, atsakingose už atmintį ir sprendimų priėmimą. Be to, fMRI tyrimai rodo iki 10 % sumažjusią kraujotaką, o tai blogina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į neuronus.
Fizinis pasyvumas sukelia uždegiminius procesus smegenyse
Neaktyvumas didina citokinų, tokių kaip IL-6 ir TNF-α, gamybą. Jie pereina kraujo-smegenų barjerą, aktyvuoja mikroglijos ląsteles ir sukelia neurouždegiminius procesus. Tuo pačiu metu sumažėja pratybų metu gaminamų apsauginių miokinų kiekis, didėja oksidacinis stresas, kuris pažeidžiant nervų membranas, prisideda prie neurodegeneracijos.
BDNF: pratimų dovana smegenims
BDNF (smegenų kilmės neurotrofinis veiksnys) yra baltymas, kuris palaiko neuronų augimą ir plastiškumą. Net ir vidutinio intensyvumo fizinė veikla skatina BDNF sekreciją, o tai siejama su pagerėjusia atmintimi, greitesniu mokymusi bei aukštesnėmis vykdomosiomis funkcijomis.
Ar judėjimas gali sulėtinti senėjimą?
Senstant natūraliai silpnėja atmintis ir informacijos apdorojimas, tačiiau tyrimai rodo, kad reguliarus judėjimas – net paprastas 30 min. pasivaikščiojimas kasdien – padeda sulėtinti kognityvinių funkcijų nykimą. Jis palaiko hipokampo tūrį ir smegenų neuroplastiškumą.
Kiek judėjimo užtenka?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažų mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę. Tyrimai rodo, kad net 75 minutės per savaitę gali pagerinti smegenų veiklą, o optimaliausias poveikis pasiekiamas derinant aerobinius ir jėgos pratimus.
Kaip praktiškai apsaugoti smegenis nuo neveiklumo?
– Darykite trumpas judėjimo pertraukėles darbo metu.
– Bent 20-30 minučių kasdien pasivaikščiokite.
– Praktikuokite jogos ar taiči pratimus.
– Du kartus per savaitę darykite jėgos treniruotes.
– Planuokite konkretų laiką judėjimui kiekvieną dieną.
Fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas ůkūniui, bet ir būtinas smegenų sveikatai. Judėjimas gerina kraujotaką, skatina apsauginių baltymų gamybą, sumažina uždegiminius procesus ir padeda išlaikyti aštrų protą net senstant. Net ir nedideli kasdieniai įpročiai gali ilgainiui apsaugoti nuo atminties sutrikimų ir demencijos rizikos.
